SiSi - eterio hipnozė

Kodėl radijas? Vaikystės svajonė?

Simona: Nuo pat mažens klausiau radijo, juo žavėjausi ir mylėjau, tačiau niekada negalvojau, kad ten dirbsiu. Tikriausiai natūraliai taip išėjo, jog atsidūriau būtent čia.

Silvija: Vaikystėje labai daug klausydavau radijo. Įsivaizduodavau, kaip ten jiems gera. Tiesiog pagalvojau, kodėl aš negalėčiau tokio darbo dirbti. Pradėjau dirbti Panevėžio radijo stotyje, paskui Vilniuje. Taip ir neišlipu iš tokio gyvenimo. (Šypsosi.)

Kaip radijas pakeitė jus? Jei pakeitė...

Simona: Nežinau ar labai pakeitė. Tiesiog atsiradus radijui, supratau, ką reiškia dirbti mylimą darbą, turėti nuostabius kolegas ir supratingą vadovą. Kaskart apie tai kalbėdama sau tai primenu ir iš naujo apsidžiaugiu, kad darau būtent tai.

Silvija: Tai kitoks darbas. Kiekviena diena vis kitokia. Aš manau, kad gyvenu įdomų gyvenimą. Manęs gal nepakeitė, tik gyvenimas yra šiek tiek kitoks nei kitų. (Šypsosi.)

Ko negalėtų padaryti SiSi?

Simona: SiSi negalėtų padaryti labai daug dalykų. Mes turime ribas, kurių niekada neperžengsime. Kad ir kaip liūdnai tai nuskambėtų mūsų klausytojams, niekada nevesime laidos nuogos prieš kamerą. (Šypsosi.)

Silvija: Kaip „Radistai“ -  tikrai nevestume nuogos laidos. (Šypsosi.)

Klausantis pašnekesio eteryje atrodo, jog esat neišskiriamas vienetas net ir uždarius radijo studijos duris? Kaip yra iš tikrųjų?

Simona: Tikrai taip. Kad turėtume šią laidą, natūraliai susidraugavome ir net labai. Iš mūsų kalbų jaučiasi, kad labai daug laisvo laiko praleidžiame kartu, jog turime tuos pačius draugus ir esame panašios. Dėl to mums lengva dirbti drauge.

Silvija: Kaip girdit – taip ir yra. Mes ir laiką dažnai leidžiam kartu. Esam gera komanda ir draugės.

Kaip SiSi įsivaizduojat, tarkim, dainų duetuose?

Simona: Neįsivaizduojame (Šypsosi.)

Silvija: Oi, ne. (Juokiasi.)

Jei Lietuvoje būtų pomidorų mūšio tradicija, ką SiSi iškviestų į ringą ir kodėl?

Simona: Iškviesčiau Silvą. Klausytojams patiktų (Šypsosi.)

Silvija: Nenorėčiau įvardinti vardais, bet pusę Lietuvos POP muzikos atlikėjų. Įsivaizduoju, kad būtų labai smagu. (Šypsosi.)

Iš ko SiSi nesijuokia?

Simona: Mes bandome ir į pačius blogiausius dalykus pažiūrėti su šypsena. Žinoma, niekada nesijuoksime iš ligos ar kitų labai skaudžių dalykų.

Silvija: Iš anekdotų. (Juokiasi.) Yra labai kvailų anekdotų ir jie dažniausiai būna laikraščių paskutiniuose puslapiuose. Gal kažkam jie juokingi, bet man tikrai ne. Taip pat SiSi nesijuokia iš skaudžių dalykų.

„Trauma“. Ką tokio teko „išgyvent“?

Simona: Vienos kelionės metu Gibraltare, tikrąja ta žodžio prasme, užpuolė beždžionės. Galvojome, kad sulamdys mašiną ir pačius gerokai apdraskys. Laimė - tai buvo tik gerai pasibaigęs nuotykis.

Silvija: Kartą po „Be2gether“ festivalio reikėjo ryte vesti laidą, o aš visiškai užkimus. Tada teko prašyti Simos pagalbos. Negalėjau prakalbėti tris dienas.

Jei jus, kaip projekto dalyves, ištremtų į negyvanamą salą. Kas galėtų būti SiSi svajonių gelbėtojai?

Simona: Apsidžiaugčiau, jei tai būtų „Radistai“ (Šypsosi.)

Silvija: (Šypsosi.) Idealų neturiu. Galėtų ir paprastas žmogeliukas su valtele atplaukti...bet po kokių dviejų savaičių, nes visai norėčiau negyvenamoje saloje pabūti.

Esat ekstremalios?

Simona: Ir taip ir ne. Jei atvirai, labai bijau aukščio, tačiau vis ryžtuosi ekstremaliems dalykams, nes noriu išbandyti. Nežinau, ar antrą kartą šoksiu parašiutu, ar leisiuosi stačiu ir dideliu kalnu žemyn, prikabinta virvėmis ir ar stovėsiu ant didelės uolos, žiūrėdama į apačioje esantį vandenį ir nuspręsiu nuo jos nušokti. Tačiau jei kažkas pasiūlys tai, ko dar nebandžiau, iš smalsumo, nors ir labai bijosiu - pasirašysiu.

Silvija: manau, kad taip.

Muzikos dievaičiai. Ką SiSi klauso, kai mėgaujasi laisvalaikiu?

Simona: Anksčiau mėgdavau trankesnę muziką, o dabar norisi kažko gražaus ir mielo. Aš esu perėjusi per labai daug muzikos stilių: mokykloje klausiausi roko, paskui patiko sunki electro muzika, klausiau ir progressive house, taip pat buvo laikas, kai labai mėgau drumm & bass. Dabar galiu klausyti visų šitų stilių, išskyrus progressive. (Šypsosi.) O laisvalaikis atiduodamas gražiai disco arba muzikai su istorija. Manau, kad senstu (Juokiasi.)

Silvija: Esu atvira visai muzikai. Negalėčiau sakyti, kad turiu vieną atlikėją, kuriuo domiuosi.

Ar lengvai priimat kritiką?

Simona: Tikriausiai visiems nėra malonu klausyti kritikos. Tačiau jei ji protinga ir teisinga, vėliau už ją norisi dėkoti.

Silvija: Jei ji pagrįsta – aš už. Tačiau jeigu kritika skirta tam , kad įgeltų, tai į tokią kritiką nekreipi dėmesio.

Mėgstat keliauti?

Simona: Tikrai taip. Kadangi dirbame tokį darbą, be to ir pačios esame labai didelės nuotykių mėgėjos, norisi, netgi būtina patirti įspūdžių. Jei negali išvažiuoti ilgesniam laikui, būtinas bent jau savaitgalis kažkur už Lietuvos. Man patinka matyti gražius, įdomius, keistus žmones, tai labai įkvepia. Be to, visada išvažiavus, atsiranda visa krūva naujų istorijų ir nuotykių. O jais gali pasidalinti su klausytojais.

Silvija: Labai mėgstu išvažiuoti kuo toliau iš Europos. Štai dabar turėjau dvi tolimas keliones – į Ameriką ir Indiją. Jos, ko gero, labiausiai paliko įspūdį. Europa yra daugiau ar mažiau vienoda, nors labai mėgstu Italiją. Dabar labai noriu nuvykti į Vietnamą. Geriausios tolimos kelionės, kur pamatai visai kitą kultūrą, žmones, architektūrą ir pan.

Yra teigiama, kad „kelias į vyro širdį eina per skrandį“. Esat geros kulinarės? Kokią šalies  virtuvę mėgstat?

Simona: Man labai patinka gaminti, tačiau labai retai tą darau vien tik sau. O jei yra, kas drauge su tavimi valgys, galiu padaryti penkių patiekalų vakarienę ir jausti didelį malonumą. Jei atvirai, patinka labai įvairaus skonio maistas. Mėgstu itališkus patiekalus, ispanišką maistą, patinka ir meksikietiški aštrumai, taip pat kinų, japonų virtuvė. Pastaruoju metu teko nemažai valgyti tailandietiško ir vietnamietiško maisto.

Silvija: Mėgstu gaminti, tačiau ne viena, kad tai būtų šaunus procesas su draugais, kambariokėm. Man labai patinka indų virtuvė. Ten daug visokiausių prieskonių. Aš mėgstu eksperimentuoti. Taip pat italų virtuvė labai skani.

Ką renkatės: knyga ar televizorius?

Simona: Knyga mano gyvenime pasirodo bangomis. Būna, kad tiesiog „valgau“ vieną knygą po kitos. Dabar, beje, ne tas periodas. Tačiau jau jaučiu, kad norisi paimti knygą ir į ją „įkristi“. Kalbant apie televizorių - nesu jo gerbėja. Nors, kartais užeina noras atsigulti ant sofos, įsijungti kvailą programą, nieko negalvoti ir taip praleisti vakarą.

Silvija: vasaros metu – tikrai knygą. Televizorius pas mane dažniausiai įjungtas su išjungtu garsu. (Šypsosi.) Jis būna kaip fonas. Filmus paprastai žiūriu per kompiuterį. Knygą mėgstu vasarą per atostogas, kai turiu laisvo laiko.



Ši informacija yra KARŠTOSNAKTYS.LT nuosavybė. Kopijuoti ar kitaip publikuoti šią medžiagą be sutikimo DRAUDŽIAMA. Dėl informacijos perpublikavimo rašykite info@karstosnaktys.lt. Gavus sutikimą būtina nurodyti šaltinį www.karstosnaktys.lt.

Erica Jennings: „kai noriu, nuo svetimų žvilgsnių moku puikiai pasislėpti”
„Bix“: „Ketvirtadienį į koncertą atsineškit dovanų!“
DJ Schmolli: „Krepšinio himną išgirsite kokį, kokio tikrai nesitikėjote“
Charizmatiškieji N.O.H.A. : „Mes – gauja smurfų tiesiai iš miško“
Šarūnas Kirdeikis: „karnavale reikia žaisti pagal karnavalo taisykles”
20 įdomių faktų apie į Lietuvą atvykstantį Tiesto
Sigitas Grybas (dj Saga): „...gyvenimas man yra paruošęs daugiau planų“
Arūnas Banys: "kokybiškas triukšmas jaunimui patinka"