Sigitas Grybas (dj Saga): „...gyvenimas man yra paruošęs daugiau planų“

2011 02 09


„Elfos“, „Astra“, „Vermonos“ – į užmarštį nukeliavusi technika, kuri anuomet leido žengti pirmuosius didžėjaus žingsnius. Klausiausi Sigito pasakojimo apie tai, kaip „blato“ dėka jis gavo pirmuosius juostinius magnetofonus su greičiais, kaip skaičiavo „bytą“ ir džiaugdavosi, kai pavykdavo sutaikyti taktus...

"Bandai „bytą“ į „bytą“ sumiksuoti ir suvedinėji.. Įdomu tik, kad ta technika tokia savotiška. Ta prasme – galėjai reguliuoti ir visad sumiksuoti „track‘ą“ prie track‘o“ buvo didelė šventė. Faktiškai tai padryt buvo neįmanoma, nes patempinėjant juostą visad paklaida yra. Na, jeigu tai pats rankom bandai, o čia jau idealiai gali suvesti ir pasijunti tikru didžėjumi, o ne šiaip kokiu muzikos sujungėju, aplikatorium kažkokiu. Miksuoji ir miksuoji jau taip, kaip priklauso“, - teigia Saga.

Bepigu dabar kalbėti jaunuoliams ir jaunuolėms, kurie nori užsiimti šiuo amatu. Yra iš daug ko pasimokyti, tačiau žavesys, apie kurį kalba ano meto didžėjai didžia dalimi susijęs su tomis „deficito“ sąlygomis, su socialinio kapitalo svarba ir begaliniu noru bei meile muzikai. Todėl lyginti ano meto festivalius, tokius kaip „Strokes temple“, „Techno Valentino“ ar „didžėjai prieš Aids“, prie kurių organizavimo itin svariai prisidėjo Sigitas, su šių dienų festivaliais turbūt nėra reikalo ta prasme, jog vertybiškai toks palyginimas neįmanomas.

Visuomet tokios šventės turi ir tamsias ir šviesias savo puses. Kaip ir visa didžėjų - klubinė kultūra.

Paprašytas  palyginti dabartinius ir ankstesnius „kluberius“ ar bent jau tuos žmones, kurie mėgsta šią kultūrą, dj Saga išdėsto, jog „anksčiau ar „kluberis“, ar „reiveris“ – jis mylėjo muziką iš tikrųjų. Jam buvo nesvarbu nusipirkti 5 gėrimus bare, jam buvo svarbu užeiti ir šokti, susitikti su draugais. Dabar žmogus prisikemša piniginę, pastato savo auto, pasiruošia grįžti taksi arba girtas (neduokdie...) paskui sėda prie vairo su laibakojėm panelėm. Aišku yra alternatyva vienam kitam klube, bet irgi žmonės „nulipę“ nuo savo „iPod‘ų“ viską žinodami daugmaž. Anksčiau žmonės nieko nežinojo, jie tik gaudė kiekvieną naujieną, gaudė kiekvieną pasakytą didžėjaus žodį ir vertino kiekvieną miksą ir „PR“ buvo tiek, kiek tas ir tas žmogus kažką realiai pasako. Dabar, jei moki ir turi pažintis su žurnalistais, tai pasidarai sau tokį „PR“, kokį tu nori. Vienas didžėjus gali turėti 10 vardų ir niekas nežinos, kad čia vienas žmogus. Anksčiau taip nebuvo.“

Tad ryšiai tarp bendrosios kultūros ir klubinės erdvės yra gan glaudūs, tačiau įdomu ir tai, kas dar svarbu žmogaus, tiek metų besisukančio šioje „karuselėje“, gyvenime.

- Be to, kad groji vakarėliuose, kuo dar užsiimi?

- Aš dirbu su vaikais, vedu vaikams užsiėmimus. Žongliravimo, jogos, būgnų būrelį. Būgnais groju. Mokausi universitete magistrantūroj. Plečiu savo akiratį kaip turi būt. Man dabar muzikos renginiai, didžėjavimas, grojimas yra vėl malonumas, kaip tai buvo seniau. Todėl aš nesidrąskau nei po klubus, nei ten į užsienį, kad mane kviestų grot. Kiek reikia nuvažiuoju – pagrojau Anglijoj, pagrojau Latvijoj, Estijoj. Ir man užtenka, nes aš turiu grįžti į savo užsiėmimus. Mane supa žmonės, kurie nemeluoja, kurie nedėvi firminių etikečių.

- Kokią sporto šaką mėgsti?

- Labai patinka šuoliai į vandenį, breikas patinka, jei sportu jį vadinti galima. Šiaip joga - karalienė visko.

- Beje, kada atsirado tavo gyvenime joga ir kodėl?

- Labai elementariai. Esu turėjęs traumų dar šokdamas breiką. Nugaros traumų. Ir gydytojai sakė, kad šakės. Na ir tą „šakės“ aš pamėginau apeiti ir išlaužyti tų šakių dantis. Tai jau 6-7 metai užsiiminėju, praktikuoju. Dabar po truputį siekiu kaip ir instruktoriaus veiklos.

- Aukštesnio „level“?

- Na, nežinau... Mano ego šitoj vietoj minimalizuojasi. Man svarbu, kad žmonės pažintų save, savo galimybes, man pačiam tai svarbu. O klubinėj veikloj tai sudėtinga, nes visur alkoholis, visur žemas dažnis. Mano viena ausis nelabai nori funkcionuoti, kai tiek kilovatų žemo dažnio duoda į ausį ir sako, ne, gal tu susidėk viską ir važiuok iš čia.

- Buvai pats emigravęs, išvykęs iš Lietuvos kurį laiką. Ką pats galvoji apie šitą problemą?

- Problema tai yra ir yra tiems, kurie neturi pajamų ir neturi galimybių kažkaip tai laimingai gyventi.. Aš važiavau pramokti kalbą ir įgyvendinti savo svajones. Aš viską pasidariau, neturėjau ką veikti ir grįžau. Susipažinau su naujais žmonėm, su kultūrom įvairiom ir bet kada nuvykęs ten galėčiau gyventi, galėčiau kurti muziką. Tiesiog gyvenimas man yra paruošęs daugiau planų.


Ši informacija yra Karštosnaktys.lt nuosavybė. Kopijuoti ar kitaip publikuoti šią medžiagą be sutikimo DRAUDŽIAMA. Dėl informacijos perpublikavimo rašykite info@karstosnaktys.lt. Gavus sutikimą būtina nurodyti šaltinį www.karstosnaktys.lt.

Erica Jennings: „kai noriu, nuo svetimų žvilgsnių moku puikiai pasislėpti”
„Bix“: „Ketvirtadienį į koncertą atsineškit dovanų!“
DJ Schmolli: „Krepšinio himną išgirsite kokį, kokio tikrai nesitikėjote“
Charizmatiškieji N.O.H.A. : „Mes – gauja smurfų tiesiai iš miško“
Šarūnas Kirdeikis: „karnavale reikia žaisti pagal karnavalo taisykles”
20 įdomių faktų apie į Lietuvą atvykstantį Tiesto
Sigitas Grybas (dj Saga): „...gyvenimas man yra paruošęs daugiau planų“
Arūnas Banys: "kokybiškas triukšmas jaunimui patinka"